viršupetis

2 ×viršùpetis sm. (1) žr. viršupečė: Durnius in pečiaus daboja par viršùpetį valgyt Tvr. Na, o tu gi, – sako, – negali pasimtie verpstelės? In viršupečio sėdi – ir negali pasimtie verpstelės? DvP400. Mergaitė sėdėj[o] žu kamino ir krapštinėj[o] viršupetį LTR (Rod).